apkalinti
Look at other dictionaries:
įkalinti — 1 įkãlinti plg. apkalinti: Gelbėtojas, išvijęs priešą, nužudo, įkalina ar ištremia valdovą rš. Kalvis įkalinęs giltinę savo namuose kaip kalėjime ps. kalinti; apkalinti; įkalinti; nukalinti … Dictionary of the Lithuanian Language
apkalinimas — 1 apkãlinimas sm. (1) BŽ154 → 1 apkalinti. kalinimas; apkalinimas; įkalinimas … Dictionary of the Lithuanian Language
apkalėti — 1 apkalėti, àpkali, ėjo tr. apkalinti: Aš jį apkalėsiu, t. y. į kalinį įdėsiu J. kalėti; apkalėti; atkalėti; iškalėti; nukalėti; prakalėti; užkalėti … Dictionary of the Lithuanian Language
kalinti — 1 kãlinti, ina, ino tr., kalìnti, ìna, ìno Ms, Slnt 1. laikyti kalėjime, pasodinti į kalėjimą: Reikia vagį kãlinti J. Par nekokį laiką kalino S.Dauk. | prk.: Ilgai dar kalino užstalėj jaunuosius (neleido iš užstalės išeiti) Žem. 2. Skr… … Dictionary of the Lithuanian Language
nukalinti — 1 nukãlinti tr. 1. nubausti kalėjimu: Anie nukalìno aną kaliny J. Prakeikęs tą mokslavyrį ir dargi nukalinęs Blv. Turi penėti nukalinto vaikus ir pačią Blv. 2. nuvarginti, nukamuoti: Kad nedabosi, ligonį nukalìnsi naktį, bo sunku jam šaukti,… … Dictionary of the Lithuanian Language
